Įsivaizduok: žaidimo „Portal“ kambaryje šoki į oranžinį portalą, krenti žemyn ir –švyst! – išleki per mėlynąjį beprotišku greičiu. Atrodo kaip magija, bet iš tiesų tai – fizika.   Nors realybėje tokie portalai neegzistuoja, daugelio vaizdo žaidimų pagrindas yra tikri fizikiniai dėsniai – nuo judesio ir energijos tvermės iki sudėtingų kompiuterinių simuliacijų. Būtent dėl jų virtualūs pasauliai žaidimuose atrodo gyvi, logiški ir nepaprastai įtraukiantys.   VU fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė atskleis, kaip „Minecraft“ pasaulyje veikia kritimas ir smūgio jėga, kam žaidime „Satisfactory“ statomas kosminis liftas ir kokią inžinerinę logiką jis atspindi, kodėl žaidime „Fallout“ sprogimai atrodo tikri ir kokiu tikslu žaidimų kūrėjai kartais sąmoningai nepaiso fizikos dėsnių. Pažadame – po šio pranešimo į žaidimus pradėsi žiūrėti visai kitomis akimis.  

Sėkmė dažnai gali pasirodyti kaip atsitiktinumas, tačiau retas susimąsto, kad už jos slypi nuoseklus darbas ir pastangos. Advokatė Dovilė Burgienė atskleis, kodėl vienas svarbiausių sėkmės veiksnių yra gebėjimas mokytis greičiau už kitus, ir patars, kaip tai daryti praktiškai: dėmesingai stebint, atidžiai klausant ir užduodant taiklius klausimus. Ji paaiškins, kodėl pasirinkimas būti ne pačiu protingiausiu kambaryje kartais tampa didžiausių profesinių šuolių pradžia.

Kodėl judėjimas mums toks svarbus – ne tik kūnui, bet ir psichikos sveikatai bei socialinei gerovei? Kiek fizinio aktyvumo iš tiesų reikia, kad jaustumėmės geriau? Ar 10 000 žingsnių yra būtina dienos norma? VU profesorius Arūnas Emeljanovas ir medicinos studentas Matas Pileičikas papasakos, ką apie fizinį aktyvumą atskleidžia moksliniai tyrimai, kaip judėjimas susijęs su laime ir ar iš tiesų fiziškai aktyvūs moksleiviai mokosi geriau.