Vos prieš kelerius metus peršalimo simptomai kėlė nerimą – ar tai tiesiog sloga, ar COVID-19 liga? Greitas atsakymas buvo gyvybiškai svarbus, o virusui kintant reikėjo ir naujų žinių. Čia į pagalbą atėjo mokslininkai. Profesorės Almiros Ramanavičienės darbai prisidėjo prie pažangių diagnostikos metodų kūrimo taikant įvairius technologinius sprendimus ir įvairias nanomedžiagas. Imuniniai jutikliai tapo labai svarbūs – ne tik padėjo diagnozuoti COVID-19, bet ir suteikė galimybę greitai ir tiksliai nustatyti kitas ligas. Nuo virusinių iki vėžinių susirgimų – ši priemonė jau dabar keičia ligų diagnostiką ir ateities mediciną. 

Profesorė A. Ramanavičienė yra Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė, patenkanti tarp 2 proc. labiausiai cituojamų mokslininkų visame pasaulyje, skaičiusi dešimtis pranešimų mokslinėse konferencijose, garsinanti Lietuvos vardą ir už Atlanto. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, pirmasis UNESCO-Pusiaujo Gvinėjos apdovanojimas mokslininkei Baltijos šalyse – tai tik pora reikšmingų profesorės įvertinimų.

Su prof. A. Ramanavičiene susitinkame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) Saulėtekyje, jos vadovaujamoje Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro –„NanoTechnas“ laboratorijoje. A. Ramanavičienė yra biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorė, dirbanti bioanalizinės chemijos ir nanotechnologijų srityje. Savo mokslinėje veikloje profesorė jungia naujausius įvairių mokslo sričių pasiekimus kuriant fermentinius ir imuninius jutiklius, skirtus biomedicinoje svarbioms medžiagoms nustatyti. Jau trejus metus ji eina Lietuvos chemikų draugijos pirmininkės pareigas.

VU mokslininkė papasakojo apie apdovanojimus, naujausius savo tyrimus ir tai, kokią žinią norėtų perduoti jauniesiems mokslininkams.  

Kas yra imuninis jutiklis, už kurį skirtas apdovanojimas?

Įsivaizduokite mažą, labai jautrų prietaisą, kuris gali per kelias sekundes ar minutes aptikti tam tikras medžiagas. Tai yra imuninis jutiklis – vienas iš perspektyviausių prietaisų, padedančių nustatyti ligas ir galintis antigeno ir antikūno sąveiką, vykstančią ant paviršiaus, pateikti išmatuojamu signalu, proporcingu nustatomos ir tam tikrą ligą atspindinčios analitės koncentracijai.

Pavyzdžiui, jei gydytojas tiria kraują ir nori sužinot, ar žmogus serga tam tikra liga, jis ieško specifinių analičių – virusų, bakterijų, fermentų ar antikūnų. Skirtingai nei kiti testai ar analizės metodai, imuniniai jutikliai veikia akimirksniu, realiu laiku ir nereikalauja papildomų cheminių medžiagų ar sudėtingų laboratorinių procedūrų. Kad šie jutikliai būtų dar tikslesni ir jautresni, mokslininkai naudoja nanomedžiagas – itin mažas daleles, kurios turi ypatingų savybių. Naudojant tokius jutiklius ligos diagnozuojamos greičiau ir efektyviau.  

„Ne visada galima klasikiniais metodais greitai nustatyti labai mažas konkrečiai ligai būdingų analičių koncentracijas ar patvirtinti jų buvimą, ne visada būna sukurti komerciniai testai, ypač staiga atsiradus naujiems virusams ir jų sukeliamoms ligoms. Tokiu atveju reikalingi greiti sprendimai ir nauji metodai – būtent tada imuniniai jutikliai tampa labai aktualiomis analizinėmis sistemomis“, – teigia prof. A. Ramanavičienė.  

Imuninių jutiklių kūrimas, pasak profesorės, prasideda nuo tiriamo objekto pasirinkimo. Pavyzdžiui, tai gali būti konkreti liga ir ją atspindinčios biomolekulės. Taip pat svarbi literatūros analizė – būtina įvertinti, ką jau pasiekė kitos mokslinės grupės visame pasaulyje, ir ieškoti būdų, kaip padaryti ką nors kitaip ar geriau. Tyrimo tikslai dažniausiai būna keli. Pavyzdžiui, anot prof. A. Ramanavičienės, galima siekti nustatyti dar mažesnes ieškomos analitės koncentracijas, nei tai padarė kiti mokslininkai, arba sukurti unikalų, greitą, paprastą ir nebrangų imuninį jutiklį, kuris būtų tinkamas naudoti ne tik laboratorijoje.  

„Mokslininko kelias nėra lengvas – ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtą tikslą iš pirmo karto ir įgyvendinti lūkesčius. Visko būna: kartais tenka keisti analizės principą, įsigyti naujų medžiagų, o kartais netikėtai pavyksta įgyti naujų žinių ir gauti įdomių rezultatų. Kūrybos ir tyrimų procesas žavi galimybe narplioti pasauliui svarbias mokslines temas ir žinoti, kad pasiekti rezultatai gali padėti spręsti mokslines ir technologines problemas ir prisidėti prie žmonių gyvenimo kokybės ir sveikatos gerinimo. Šis žinojimas atperka nuovargį ir nuolatinį mąstymą, kaip ir ką galima padaryti kitaip, kad pasiektum lauktą rezultatą“, – tvirtina mokslininkė.

Pirma mokslininkė iš Baltijos šalių, gavusi prestižinį apdovanojimą

2012 m. įsteigtas UNESCO-Pusiaujo Gvinėjos tarptautinis apdovanojimas kasmet skiriamas už išskirtinį indėlį gerinant žmonių gyvenimo kokybę gyvybės mokslų tyrimais. Juo įvertinti tokie mokslininkai kaip Nobelio premijos laureatė Youyou Tu. Šis apdovanojimas skirtas ir prof. A. Ramanavičienei už pasauliniu mastu reikšmingą darbą – būtent imuninių jutiklių, skirtų bioanalizei ir biomedicinai ir padedančių diagnozuoti įvairias infekcines ir neinfekcines ligas – vėžinius susirgimus bei COVID-19 – kūrimą ir tobulinimą. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje mokslininkei taip pat skirtas valstybės apdovanojimas.  

„Tai ilgo, nuoseklaus, ne visada lengvo, bet galimybėmis ir naujomis žiniomis žavinčio darbo rezultatų įvertinimas. Būti pastebėtai ir įvertintai yra didelis džiaugsmas. Tarptautinis apdovanojimas yra labai malonus ir mokslinėje karjeroje svarbus įvertinimas, kuris patvirtina tarptautiniu mastu svarbią ir visuomenei reikalingą mokslinių tyrimų kryptį ir dar labiau padidina atliekamų mokslinių darbų tarptautinį matomumą. Tapau pirma mokslininke iš Lietuvos ir Baltijos valstybių, kuriai skirtas UNESCO-Pusiaujo Gvinėjos tarptautinis apdovanojmas. Man didelė garbė atstovauti Lietuvai ir Vilniaus universitetui, juos garsinti pasaulyje ir atkreipti dėmesį į Lietuvoje vykdomą aukšto lygio mokslą.  

Valstybinis apdovanojimas man yra labai svarbus įvertinimas kaip mokslininkei ir brangus kaip Lietuvos pilietei, kuri visą mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą vykdo jau nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Abu apdovanojimai yra ilgus metus trunkančio mokslinio darbo su „NanoTechno“ kolektyvu ir partneriais įvertinimas. Visa tai motyvuoja ir toliau dirbti, stengtis, tobulėti ir auginti naują mokslininkų kartą“, – sako VU profesorė.

Mokslininkė kurs naujus imuninius jutiklius, skirtus antibiotikams atsparioms bakterijoms nustatyti

SARS-CoV-2 virusas sukėlė didelį poreikį kurti naujus imuninius jutiklius, kurie padėtų nustatyti, ar virusas pateko į organizmą, ir patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, todėl prof. A. Ramanavičienė kartu su kolegomis tęsia darbus šioje srityje ir vykdo net kelis mokslinius projektus.

Vis dažniau girdime apie bakterijas, kurios tampa atsparios šiuo metu rinkoje esantiems antibiotikams, taigi planuojama toliau tyrinėti šią temą ir kurti imuninius jutiklius, skirtus tokioms bakterijoms nustatyti. Viena iš tiriamų bakterijų yra antibiotikui meticilinui atspari Staphylococcus aureus. Pasak mokslininkės, tyrimuose naudojamos pažangios nanomedžiagos, kurios padės sukurti efektyvesnius jutiklius.  

„Pažangios nanomedžiagos, pripildytos vaistais ir papildomai pažymėtos molekulėmis, kurios nukreipia jas į pažeistas organizmo vietas, turi didelį tikslinės vaistų pernašos potencialą. Jos taip pat gali būti naudojamos kombinuotoje fotodinaminėje terapijoje“, – sako mokslininkė, paklausta, kaip vertina nanotechnologijų taikymo biomedicinoje ir bioanalizėje pažangą per pastarąjį dešimtmetį.

„Matau vis dar neišnaudotą, bet daug žadantį nanomedžiagų ir nanobiotechnologijų indėlį tobulinant bioanalizinius metodus ir prietaisus. Atsiranda naujų nanomedžiagų, pastebimos naujos jau žinomų medžiagų savybės, galimi įvairūs modifikavimo etapai ir panaudojimas vienu metu kelių nanomedžiagų norimam rezultatui pasiekti. Taigi dar daug ką galime nuveikti“, – pabrėžia prof. A. Ramanavičienė.  

Darbas, tapęs gyvenimo būdu

Dažnai girdima frazė, kad darbas gali tapti gyvenimo būdu ir teikti malonumą, prof. A. Ramanavičienei yra ne šiaip žodžiai, bet tikrovė. Nors vaikystėje ji nebuvo apsupta mokslininkų, tėvai visada skatino ją gerai mokytis ir siekti aukštojo išsilavinimo.  

„Meilė mokslui atsirado palaipsniui – atrandant įdomias temas, bandant spręsti mokslines problemas ir džiaugiantis pasiektais rezultatais. Dabar tai tapo mano gyvenimo dalimi – sunku negalvoti apie eksperimentus ir nebaigtus darbus net išėjus iš laboratorijos. Reikia pasistengti, kad mintys nenuklystų į darbą“, – pasakoja profesorė.

VU taip pat suvaidino svarbų vaidmenį šiame kelyje. Ji su malonumu prisimena studijų laikų paskaitas ir laboratorinius darbus: „Biochemikams buvo suteikta galimybė baigiamuosius darbus rengti moksliniuose institutuose, kurie dirbo šioje srityje. Jau tada prisidėjau prie analizinių sistemų kūrimo ir iš arti stebėjau mokslininkų darbą. Taigi mano mokslinė veikla nuo pat studijų laikų buvo susijusi su priemonėmis, skirtomis žmonių sveikatai įvertinti. Vėliau atsirado imuniniai ir fermentiniai biologiniai jutikliai.“  

Jaunimui, svajojančiam apie karjerą gamtos mokslų – chemijos ar nanotechnologijų – srityse, prof. A. Ramanavičienė pataria atkakliai siekti savo tikslų.

„Jei pasirinksite sritį, kuri jus tikrai domina, mokytis bus įdomu ir lengva. Aš siūlau pasinerti į spalvotą, unikalų, akimi nematomą ir dar daug paslapčių turintį nanopasaulį ir pritaikyti įgytas žinias gyvybės ar gamtos moksluose, kad žmonės gyventų ilgiau, sveikiau ir patogiau. Siekite svajonių, kurios gyvenimui suteiks prasmę!“ – linki VU profesorė.